Kūčios yra kiekvienam lietuviui puikiai pažįstama ir kiekvienais metais gruodžio 24 d. švenčiama šventė. Šiandien tai yra pakankamai įprasta šventė, kurios pagrindinis tikslas – belaukiant Šv. Kalėdų, vakarienei susiburti kartu su visa šeima. Tačiau anuometinės Kūčių šventės tradicijos labai skyrėsi nuo daugeliui iš mūsų priimtinų šiandien. Senovėje Kūčios buvo labai svarbi, reikšminga ir didelė šventė, vykdavusi prie apeiginio stalo – nepamirštant ir įvairių burtų bei aukų.
Kūčių dieną mūsų protėviai laikė šventa. Jos metu lietuviai negalėdavo atlikti jokių darbų, kurie būtų buvę triukšmingi. Buvo baiminamasi, kad priešingu atveju ateinanti vasara pasižymės labai prastais ir lietingais orais. Prieš šią šventę buvo prausiamasi, atsižvelgiant į apeiginius ritualus. Kai patekėdavo Vakarinė žvaigždė, lietuviai sėsdavo prie Kūčių stalo. Kūčių šventės metu būdavo kūrenama ir ugnis, deginami šiaudų kūliai. Nereikėtų pamiršti ir kūčios – patiekalo, kuris buvo gaminamas iš kviečių, pupų, žirnių, miežių, rugių ar kt., kurie buvo sumaišomi su medumi pasaldintu vandeniu. Pagrindinė šio patiekalo paskirtis buvo prosenių vėlių vaišinimas – būdavo aukojama vėlėms ir derliaus dievybėms. Be to, kūčia vaišindavo netgi bites. Ir nors pastarųjų tradicijų jau beveik nebelikę, tam tikri „ritualai“ bei kūčių patiekalai yra išlikę ir iki šių dienų.
Šiandien dauguma mūsų, kaip ir mūsų protėviai, ruošdami Kūčių stalą, po staltiese deda šieną ir tik tuomet ant stalo patiekia patiekalus. Taip pat ant stalo pastatomos ir uždegamos žvakės. Prieš pradedant valgyti Kūčių patiekalus, krikščionys sukalba maldą ir palinki vieni kitiems sveikatos bei laimės. Iki šiol pakankamai dažnai Kūčių vakarienės valgymas yra pradedamas nuo kalėdaičių (arba kitaip dar vadinamų plotkelių) valgymu. Ant Kūčių stalo iki šiol yra įprasta patiekti 12 patiekalų (kita vertus nemenka dalis žmonių šios tradicijos jau kurį laiką nebesilaiko – nepaisant to, kad apie ją žino bene kiekvienas), nors anksčiau mūsų protėviai gamindavo 13 patiekalų. Pastarasis skaičius simbolizavimo trylikos mėnesių metus, kurie skaičiuoti pagal Mėnulį. Tuo tarpu, kai metai imti skaičiuoti pagal Saulę, vietoje 13 patiekalų Kūčių stalui – pradėti gaminti 12 patiekalų.
Tarp tradicinių Kūčių stalo patiekalų anuomet buvo jau minėta kūčia, taip pat avižinis kisielius, barščiai su grybais, maltiniai, grucės košė ir kt. Ir nors turbūt žinote, kad Kūčių vakarienės metu neturėtų būti valgoma mėsa, vis dėlto senovėje ji buvo valgoma, tačiau bėgant metams katalikybė padarė didelę įtaką, todėl mėsos ant Kūčių stalo nebeliko. Žinoma, šiandieniniai Kūčių stalui skirti patiekalai gerokai pasikeitę. Nepaisant to, kad manome, jog tam tikrus patiekalus esame „išsaugoję“ ir tebepuoselėjame senąsias tradicijas, jų ingredientai taip pat dažnai būna nebe tokie patys.
Šiandien ant Kūčių stalo yra įprasta matyti aguonų pieną, kuris yra valgomas su kūčiukais (dažniausiai nuo jo yra pradedama Kūčių vakarienė). Taip pat dažnai gaminami pyragėliai su grybais (dažniausiai – baravykais), pačių įvairiausių rūšių silkės (pvz., „silkė po patalais“, silkė su keptomis morkomis ir svogūnais, silkė su razinomis, silkė su grybais ir kt.), burokėlių mišrainė (neretai pasitelkiamas daugeliui įprastas aukštaitiškas receptas), virtinukai su grybų įdaru, įdarytas karpis, koldūnai su baravykais, spanguolių kompotas ir/arba kisielius, gira, pyragai su aguonomis ar riešutais, įvairūs daržovių patiekalai ir, žinoma, balta mišrainė (nors anuomet nebuvo galima Kūčių stalo ruošti naudojant majonezą, šiandien pastarasis patiekalas dažniausiai be jo yra neįsivaizduojamas). Taigi, minėti Kūčių patiekalai rodo, kad bėgant metams mes patys nejučia imame kurti naujas tradicijas, kurias galiausiai perima ir mūsų vaikai.
